Skatindami verslą galėtume judėti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada – Lietuvoje turimus finansinius išteklius panaudojame pernelyg konservatyviai, o vietoje galimybės išnaudoti situaciją ir spurtuoti ferario pajėgumais, renkamės saugų, tačiau itin lėtą augimą vėžlio greičiu.

Psichologiškai situacija suprantama, nes kartu su įprastomis rizikomis – komercinėmis, teisinėmis, gamybinėmis, technologinėmis ir daug kitų – dabar verslui didžiausių iššūkių kelia reguliavimas.

Prisimindamos 2009-2011 m. krizės pamokas, tiek verslo bendrovės, tiek bankai savo ekonominės situacijos valdymą dažniau grindžia rizikų minimizavimu. Kitaip tariant, geriau iš atsargumo nesuteiks kredito, nei skirs laiko įdėmesniam situacijos tyrimui.

Tačiau verslo plėtros galimybių suteikia kvalifikuotas ir visapusiškas rizikų valdymas, juo labiau šiuo metu turime pakankamai automatizuotų valdymo įrankių, grįstų duomenimis.

Prieš keletą savaičių Lietuvos banko (LB) atlikta apklausa parodė, kad šiuo metu atidžiausiai reikėtų vertinti viešbučius, restoranus ir dalį nekilnojamojo turto bendrovių. Tačiau nuo ženkliai sumažėjusio arba išvis nutraukto finansavimo kenčia absoliuti dauguma verslo sektorių, kurių būklė pandemijos metu neblogėjo arba netgi pagerėjo.

Kapitalo pakankamumas geras, tačiau skolina nenoriai

Atsakingas skolinimas sudaro bet kurios ekonomikos stuburą, o Lietuvos verslas išmoko itin atsakingai žiūrėti į paskolų grąžinimą. Pavyzdžiui, tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva išsiskiria kone mažiausia – tik 3 proc. nuo viso paskolų portfelio – dalimi verslo įmonių, kurios pasinaudojo 2020 m. pavasarį ES paskelbtu paskolų moratoriumu.

Be to, LB duomenimis, nuo pat 2009 m. neveiksnių paskolų dalis nuosekliai mažėjo ir šiuo metu pasiekė istorinį dugną – 1,5 proc. Kitais žodžiais, įmonės iš paskutiniųjų stengiasi laiku grąžinti tiek paskolas, tiek palūkanas, taip besirūpindamos aukštais kreditingumo reitingais ir teigiama finansine reputacija.

Žinant aukščiau paminėtus faktus stebina itin nuosaikus verslo finansavimas arba griežtėjančios bankinių paskolų suteikimo sąlygos, ypač įvertinant tai, kad gyventojų ir įmonių indėliai visame pasaulyje pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis, 2015 m. pasiekęs aukščiausią 25 proc. kartelę, iki pat dabar išlieka aukštumoje ir šiuo metu svyruoja apie 22 proc.

Situacija keičiasi dinamiškai, tačiau kiekvieną įmonę būtina vertinti atskirai

Kita vertus, įmonių finansinės būklės analizė verčia įspėti, kad situacija rinkoje dinamiškai keičiasi. Pvz., jei 2020 m. 11 proc. įmonių pateko į aukščiausios ir aukštos bankroto rizikos klases, tai šiais metais tokių įmonių yra 17 proc. Kiek daugiau išaugo tikimybė, kad dalis įmonių gali vėluoti atsiskaityti. Pvz., 2020 m. aukšta ir aukščiausia vėlavimo rizika buvo priskiriama 18 proc. bendrovių, tačiau šiemet tokių įmonių dalis išaugo iki 31 proc.

Vis dėlto daugiau aiškumo suteikia atskirų sektorių analizė. Pvz., statybų ir transporto sektorių rizika didėjo nuosaikiai: aukštos ir aukščiausios rizikos klasėse statybų įmonių per metus padaugėjo nuo 19 proc. (2020 m.) iki 23 proc. (2021 m.). O transporto sektoriuje, atitinkamai, nuo 15 proc. iki 23 proc.

Didesnį dėmesį vertėtų atkreipti į prekybos įmonių būklę. Šio sektoriaus bendrovės pasidalino į du blokus – įmonių, kurių veikla buvo apribota, finansinė situacija blogėjo, kitų – atvirkščiai, keitėsi į gera.

Deja, prasčiausia situacija kol kas tęsiasi viešojo maitinimo sektoriuje – jei pernai 30 proc. šių įmonių buvo priskiriama aukštai ir aukščiausiai rizikos klasei, šiemet šis rodiklis siekia 45 proc. Tačiau tikimasi, kad laipsniškas verslo atlaisvinimas leistų atisitiesti ir šiam sektoriui.

Palyginti neblogai laikosi paslaugų sektorius – jame aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis išlieka nuosaiki, nors ir padidėjo nuo 6 proc. iki 9 proc.

Šaltinis:  „Creditinfo Lietuva“

Aukščiau pristatytas atskirų sektorių rizikingumas tik dar kartą parodo, kad kiekvieną įmonę būtina vertinti individualiai, ir, jei finansinė būklė bei disciplina yra tvirta, nėra priežasčių stabdyti tokių verslų finansavimą.

Gyvename kelių greičių ekonomikos sąlygomis. Kai vienos įmonės yra priverstos stabdyti veiklą, kitos išgyvena pakilimą, sėkmingai perkėlė verslą į skaitmeninę erdvę. ES šalių taikomos verslo paramos priemonės daliai įmonių atidėjo bankrotų paskelbimą. Tačiau situacija gali dar dinamiškiau pasikeisti, kai valstybių taikoma parama bus nutraukta. Šis aspektas dar labiau skatina itin kruopščiai tikrinti savo verslo partnerius, reikalauti ketvirtinių finansinių ataskaitų, skaidraus turto kokybės fiksavimo ir deklaravimo.

Kokių taisyklių rekomenduočiau laikytis labiausiai? Tos įmonės, kurios jau įpratusios tikrinti partnerius, žino, jog kredito biuro sistemose kasdien atnaujinama informacija apima dešimtis įvairių rodiklių, o kreditingumą ir rizikingumą skaičiuojantys algoritmai įvertina daugiau kaip 100 įvairių parametrų. Vis dėlto šiuo metu, tikrinant naujų partnerių finansinę atskaitomybę, veiklos istoriją ar akcininkų verslo sąsajas, siūlyčiau ypatingą dėmesį skirti neigiamai informacijai. Patikrinkite,  ar nėra ieškinių teisme, ar drastiškai nesumažėjo darbuotojų skaičius, ar nėra užfiksuota pradelstų skolų. Esant dideliam informacijos srautui jūsų verslui pagelbėtų automatinė ankstyvojo perspėjimo sistema, kuri leistų laiku pastebėti grėsmingus pokyčius ir greitai sureaguoti.

Įrankių valdyti rizikas turime pakankamai, laikas efektyviau išnaudoti kapitalą

Dabartinės technologinės galimybės leidžia per keletą sekundžių ir paskelbti, ir surasti informaciją apie pirkėjo arba partnerio skolas. Esminę informaciją apie pradelstus mokėjimus įprastai galima pasiekti nemokamai. Todėl dar kartą raginčiau į kiekvieno kredito suteikimą žiūrėti individualiai. Įvertinant aukščiau pristatytus rodiklius tampa akivaizdu, kad neišnaudojome didžiulių galimybių padėti ekonomikai atsigauti kuo greičiau. Saugodamiesi nuo labai mažos dalies nepatikimų skolininkų, baudžiame kur kas gausesnę dalį disciplinuotų verslų.

Operatyviai keisdamiesi informacija apie skolininkus, galime padėti sau ir kitiems priimti tikslesnius ir greitesnius sprendimus. Ir užkirti kelią domino efektui, kurio metu vienos įmonės skola sukuria visą grandinę pradelstų mokėjimų.

Grįžtant prie vėžlio ar ferario strategijų. Yra įvairių rizikos valdymo priemonių. Galima maksimaliai apsidrausti, sustabdyti bet kokių rizikų prisiėmimą, kitaip tariant „apsikaišioti vata“. Tokiu atveju įmonė judės ir augs lėtai, bus nepaprasta paspartinti jos augimą.

Arba, priešingai, galima įjungti visus pajėgumus, ir išnaudoti visas „Ferrari“ galimybes. Šis automobilis pasižymi ne tik išskirtiniu pagreičiu ir išvystytu greičiu, bet ir puikiai veikiančia stabdžių sistema – versle analogiška duomenimis grįstu rizikos valdymui.

Be jokios abejonės, kreditavimas privalo vykti atsakingai, gerai įvertinus visas rizikas. Tačiau šiuo metu pakanka patikimų įrankių, padedančių priimti optimalius sprendimus. Todėl galime geriau įdarbinti kapitalą ir skatinti šalies verslą ir visą ekonomiką.

Kredito biuras Creditinfo - Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius, Lietuva
Įmonėms: +370 5 239 4131; Gyventojams: +370 5 239 4149. I-IV 8-17 val., V 8-15:45 val.; Žiniasklaidai: +370 630 42540 / +370 686 59563; Įmonėms: info@creditinfo.lt; Gyventojams: info@manocreditinfo.lt; Žiniasklaidai: ieva.kutkaite@creditinfo.lt
Developed by Obscural