„Creditinfo“: Estijoje bankrotų išaugo 26 proc.

Kredito biuro „Creditinfo“ atliktas tyrimas Estijoje parodė, kad pernai bankrotų skaičius šalyje išaugo 26 proc., skirtingai nuo Lietuvos ir kitų ES šalių, kuriose dėl vyriausybių taikomų paramos programų pandemijos metu bankrotų skaičius mažėjo. „Coface“ atstovai vardina kelias priežastis: aktyvią prekybą su Kinija, 15 proc. siekiančią turizmo sektoriaus dalį šalies BVP ir politinius bei kultūrinius skirtumus.

„Creditinfo“ ekspertai pastebi, kad anksčiau ženklus bankrotų augimas Estijoje buvo užfiksuotas 2008 m. ekonominės krizės metu – 2009 m. nemokumo atvejų buvo registruota 150 proc. daugiau nei prieš metus. О 2020 m. bankrutavusių bendrovių skaičius Estijoje išaugo nuo 271 iki 341 – tai yra daugiau kaip ketvirtadaliu arba 26 proc. Tačiau nemokiomis tapusių įmonių dalis išlieka nedidelė ir sudaro 0,15 proc. visų Estijoje registruotų įmonių.

Augantis nemokumas – galimas didesnės bankrotų bangos ženklas

Tyrimas taip pat parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį Estijoje daugiau bankrutavo didesnio turto nesukaupusios bendrovės, todėl bankroto procedūros buvo nutrauktos būtent dėl turto nebuvimo. 2010 – 2019 m. bankrutuojančių įmonių skaičius kasmet vidutiniškai mažėjo po 14 proc., tačiau pastebėta, kad 2020 m. turto neturinčių įmonių skaičius išaugo 49 proc., nors tokios bendrovės daugelį metų generavo augančias pajamas.

„Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas teigia, kad nemokumo atvejų augimas kaimyninėje Estijoje gali būti tik pirmasis požymis, kad ateina dar didesnė bankrotų banga.

„Bankroto procedūros įprastai užtrunka ilgą laiką, todėl tikrasis pandemijos poveikis gali atsiskleisti tik kitais metais, – sako A. Kačinskas. – Eksportuojantiems produkciją į Estiją rekomenduojame pasitikrinti partnerių finansinę situaciją, atidžiau peržiūrėti atsiskaitymo terminus ir sąlygas, nustatyti papildomus saugiklius, užtikrinančius apmokėjimą už pristatytas prekes.“

LietuvosEstijos kapitalo įmonių daugėja, tačiau pajamų mažėja, o rizikingumas auga

Kredito biuro duomenimis, mūsų šalyje veikiančių Lietuvos–Estijos kapitalo įmonių skaičius neženkliai auga: šiuo metu tokių įmonių yra 478, pernai jų buvo 473, o 2019 m. – 471. Nors įmonių daugėja, tačiau mažėja jų gautos pajamos: pernai šios įmonės uždirbo 410,7 mln. Eur, o 2019 m. – 412,7 mln. Eur. Šiuo metu Lietuvos–Estijos kapitalo įmonėse dirba beveik 10804 darbuotojai, o 2019 m. pradžioje buvo 11061. Be to, padidėjo minėtų įmonių rizikingumas – šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priskiriama 18 proc. bendrovių, kai 2019 m. tokių buvo 11 proc.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2020 m. Estija buvo šešta didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 4,6 proc. (1,33 mlrd. Eur) viso Lietuvos prekių eksporto. Palyginti su 2019 m. Lietuvos prekių eksportas į Estiją sumažėjo 12 proc., daugiausiai dėl mineralinio kuro eksporto mažėjimo.

Bankrotų augimą Estijoje nulėmė keli veiksniai

Prekinio kredito draudimo bendrovės „Coface“ analitikų vertinimu, Estija bene pirmoji pajuto situacijos Kinijoje pasekmes. Tarp trijų Baltijos šalių būtent Estija turėjo didžiausią prekybos dalį su Kinija. Kita priežastis yra ta, kad iki pandemijos beveik 15 proc. Estijos BVP sudarė pajamos iš turizmo, vienos iš labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusių verslo šakų. Tai irgi prisidėjo prie bankrotų skaičiaus augimo.

„Svarbu paminėti ir šalių politikos skirtumus, – pastebi Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. –  Kitaip nei Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje nebuvo laikinai sustabdyta kreditoriaus teisė kreiptis dėl bankroto iškėlimo debitoriui. Tikėtina, kad įtakos turėjo ir kultūriniai bei kiti ekonominiai aspektai. Vienas iš jų – verslo naudojimosi valstybės paramos priemonėmis procentas: Lietuvoje valstybės paramos priemonėmis dėl Covid-19 naudojosi bent kas antra įmonė, o Estijoje šis rodiklis – beveik dvigubai mažesnis.“

Kaip pavyzdį M. Štareika mini SEB banko 2020 m. rugsėjį skelbtą analizę, kurios duomenimis, iki praėjusio rugsėjo Lietuvoje net 3,5 tūkst. įmonių jau buvo gavusios paskolas labiausiai nukentėjusiam nuo Covid-19 verslui, о tuo metu Estijoje analogiškas skaičius siekė tik apie 100. „Coface“ atstovas taip pat pastebi, kad pernai daugumos verslo sektorių vertinimas buvo pablogintas ne tik Estijoje, tačiau ir Lietuvoje bei Latvijoje, taip pat kitose Europos šalyse. Vieni rizikingiausių sektorių, kuriems ryškiausiai buvo pablogintas vertinimas Estijoje, yra su turizmu susijusios verslo sritys (restoranų ir kavinių veikla, viešbučiai, kelionių agentūros, keleivių pervežimas (tiek oru, tiek sausuma), bemuitės prekybos verslai. Tradiciškai atsargiai vertinamas statybų sektorius, pabloginti tekstilės bei prekybos žaliavomis sektorių vertinimai.

Kredito biuras Creditinfo - Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius, Lietuva
Įmonėms: +370 5 239 4131; Gyventojams: +370 5 239 4149. I-IV 8-17 val., V 8-15:45 val.; Žiniasklaidai: +370 630 42540 / +370 686 59563; Įmonėms: info@creditinfo.lt; Gyventojams: info@manocreditinfo.lt; Žiniasklaidai: ieva.kutkaite@creditinfo.lt
Developed by Obscural