Naudojimasis kredito biuro duomenimis auga kartu su ekonominiu aktyvumu, tačiau verslas linkęs imtis papildomų apsaugos priemonių

Šių metų birželį paskelbtame „INTRUM EPR tyrime 2021” pažymima, kad išaugo išankstinių apmokėjimų poreikis, o mažiau naudojamos įprastos rizikos valdymo priemonės, tokios kaip kredito istorijos tikrinimai, draudimas, faktoringas.

Tačiau vertėtų patikslinti ir pakomentuoti šiuo metu susiklosčiusią situaciją verslo aplinkoje. Neramumo ir nežinomybės laikotarpiais, prie kurių vienareikšmiškai galima priskirti ir pandemijos nulemtą karantiną, verslininkai yra linkę naudotis papildomomis apsaugomis  – pvz., tokiomis, kaip išankstinis atsiskaitymas. Vis dėlto, papildomų pinigų įliejimas į ekonomiką –  lengvatinių kreditų ar subsidijų būdu suteiktą materialinę pagalbą – leido bent laikinai palaikyti daugelio verslų likvidumą. Todėl ir įmonių veiklos rezultatai nebuvo tokie griaunantys kaip didžiosios recesijos metu, kai pvz. žaliavas importuojantys gamintojai visas lėšas buvo priversti skirti išankstiniam atsiskaitymui su tiekėjais.

Tačiau statistika rodo, kad vėlavimo atsikaityti su partneriais laikotarpis 2021 m. buvo padidėjęs viešbučių ir restoranų srityje (9 dienomis, nuo 41 d. iki 50 d.), transporte (nuo 56 d. iki 62 d.), paslaugose (nuo 38 d. iki 41 d.), apdirbamojoje pramonėje (nuo 38 d. iki 40 d.). O finansinėje veikloje, komunalinių paslaugų sektoriuje, priešingai, atsiskaitymo laikotarpiai trumpėjo.

Kyla pagrįstas klausimas, kas lėmė sutrumpėjusius atsiskaitymo terminus – ar prevenciniai tiekėjų veiksmai, ar gerėjanti ekonominė situacija?

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pandemijos laikotarpiu viešojo sektoriaus atstovams akcininkai rekomendavo sutrumpinti atsiskaitymo su verslais laikotarpius, siekiant pagerinti likvidumą privačiame sektoriuje. O privačiame sektoriuje vidutiniam atsiskaitymo laikotarpiui įtakos turėjo atsparesnė  ekonomikos struktūra, nes likvidumo stoką patiriantis verslas sudarė palyginti nedidelę dalį.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kodėl „INTRUM“ atliktoje apklausoje net 60 procentų įmonių Lietuvoje pripažįsta numatančios recesiją, nors ekonominės prognozės rodo aiškų atsigavimą.

Optimizmo Lietuvos verslo rinkoje šiuo metu yra nemažai: ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje šiuo metu jau yra pasiekęs priešpandeminį lygį (116 vs. 110), šis rodiklis didesnis buvo tik 2007 m., prieš Didžiąja recesiją. Be to, šių metų gegužę visi sektoriai demonstravo pasitikėjimo rodiklio augimą. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9, paslaugų sektoriaus – 7, pramonės – 4, statybos – 1 procentiniu punktu. Vienintelis vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Taip pat yra fiksuojamas greitas nekilojamojo turto kainų ir paklausos augimas, sustiprėjo žaliavų brangimo bei infliacijos požymiai – šie veiksniai gali simbolizuoti artėjimą prie ekonominio ciklo piko, todėl ir nerimas dėl galimos recesijos, sumažėjus ekonomikos palaikymui, išlieka.

Prie pabaigos artėja viena labiausiai pasiteisinusių paramos priemonių – mokesčių atidėjimas: delspinigiai ir vykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai nebus skaičiuojami iki š. m. rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius po šios datos , todėl arčiau metų pabaigos galėsime pamatyti labiau realistinę verslo sveikatos būklę.

Vis dėlto, komentuojant organizacijų naudojimąsi kredito biuro informacinėmis sistemomis, tenka konstatuoti: užklausų skaičius pastaruoju metu kinta kartu su ekonomikos aktyvumu – per pirmuosius 5 mėn. užklausų skaičius padidėjo 12 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir net 25 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

Kredito biuras Creditinfo - Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius, Lietuva
Įmonėms: +370 5 239 4131; Gyventojams: +370 5 239 4149. I-IV 8-17 val., V 8-15:45 val.; Žiniasklaidai: +370 630 42540 / +370 686 59563; Įmonėms: info@creditinfo.lt; Gyventojams: info@manocreditinfo.lt; Žiniasklaidai: ieva.kutkaite@creditinfo.lt
Developed by Obscural