Ryškiausi 2021 m. bankrotai pramonėje

Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“

Pramonė Lietuvoje užima gana stiprias pozicijas, o tačiau ir šioje srityje nemalonių staigmenų išvengti nepavyko. Iš viso per pirmus 11 šių metų mėn. pramonėje buvo užregistruoti 87 bankroto atvejai, palyginti su 119 pernai, ir 177 užpernai. Pramonės įmonių finansiniams rodikliams įtakos turėjo smarkiai augančios sąnaudos ir produkcijos kainos. Statistikos departamento duomenimis šių metų lapkritį, palyginti su 2020 m. atitinkamu laikotarpiu visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 17,6 proc., tai yra didžiausias gamintojų kainų šuolis nuo 2008 m. Lietuvoje kainos augo dar sparčiau – 27,1 proc., o užsienyje parduotos produkcijos kainos ūgtelėjo dešimtadaliu. Beje, pagamintos pramonės produkcijos (palyginamosiomis kainomis) pokyčiai per dešimt šių metų mėnesių taip pat demonstravo solidų augimą – 18,1 proc., tiek antrą, tiek trečią šių metų ketvirtį beveik dešimtadaliu augo darbuotojų skaičius (visose pramonės sektoriuose, išskyrus vandens tiekimą, nuotekų valymą, atliekų tvarkymą ir regeneravimą, kuriose ekonominiai rodikliai prastėjo ir užimtųjų skaičius mažėjo).

Ribotas žaliavų prieinamumas, logistiniai sutrikimai ir augančios sąnaudos, turėjo ypatingą poveikį pramoninkams, todėl atlaikyti šį spaudimą pavyko nevisiems. Iš pramonės veiklų, kurioms prasčiausiai pavyko išgyventi po-pandeminį šoką reikėtų paminėti:

  • Metalo gaminių gamybą. Ji buvo viena iš pramonės sričių, kurioje bankrotų skaičius per metus beveik padvigubėjo nuo pernai 7 iki 12 įmonių šiemet (per 11 mėn.).
  • Chemikalų ir chemijos produktų gamybą – pernai nebuvo užregistruota ne vieno bankroto, šiemet – jau trys.

Iš pramonės įmonių išskirčiau šias:

  • Yazaki Wiring Technologies Lietuva. Stambiausias ir ryškiausias įvykis Lietuvos gamybos sektoriuje yra Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pasitraukimas ir 435 darbuotojų atleidimas. Tiesa, tai nebuvo didelė staigmena ir įmonė nebankrutavo – bendrovę buvo nuspręsta likviduoti dėl smukusio užsakymų skaičiaus, o veiklą perorientuoti į gamyklą Serbijoje. Nuo 1993 metų Klaipėdoje veikianti ir elektros instaliacijos rinkinius sunkvežimiams „Volvo“, „Renault“ bei automobiliams „Mercedes-Benz“ gaminanti įmonė gamybos perkėlimo dėl augančių sąnaudų (ypač dėl brangstančios darbo jėgos) variantus svarstė ir anksčiau, tačiau jie iki šiol nebuvo realizuoti. Reikėtų pripažinti, kad įmonės finansinė situacija buvo ganėtinai stipri, pajamos augo ženkliais tempais iki pat 2019 m., tačiau pernai įmonės apyvartа jau buvo 17 proc. mažesnė (53,3 mln. eurų palyginti su 64,3 mln. eurų). Apie bręstančius įmonėje pokyčius signalizavo ir laipsniškai mažėjantis bendrovėje darbuotojų skaičius: jis pradėjo mažėti dar 2019 m., kuomet per metus darbuotojų skaičius susitraukė nuo 1416 iki 1169, o 2021 m. pradžioje siekė 633.
  • Enerstenos grupė. Ko gero didžiausiu nusivylimu 2021 m. būtų galima pavadinti pirmojo Pagalbos verslui fondo kliento – „Enerstenos grupė“ bankrotą. Energetikos rinkoje gerai žinoma Kauno biokuro katilinių gamybos įmonė, įsteigusi mokslo ir tyrimų centrą, pelniusi nemažai apdovanojimų už pažangias technologijas ir išskirtinius produktus (Lietuvos metų gaminys, Lietuvos eksportuotojas, Gazelė ir pan.) susidūrė su finansinių srautų valdymo sunkumais dar iki pandemijos, tačiau nutrūkusios tiekimo grandinės, pabrangę ištekliai ir laiku nebaigti projektai sudavė papildomą smūgį ir bendrovių grupė buvo priversta prašyti valstybės pagalbos. Deja, suteikta 7 mln. Eurų paskola biokuro katilinių gamybos įmonės neišgelbėjo. Visoje grupėje dirbo apie 200 darbuotojų, o šiemet apie masinį atleidimą paskelbė UAB „Enerstena“.
  • „Arvi kalakutai“. Bankroto banga neaplenkė ir maisto produktų gamintojų. Bankroto bylos jau yra iškeltos „Arvi ir ko“ bei grupės įmonėms „Arvi kalakutai“, „Arvi fertis“, „Rietavo veterinarinė sanitarija“, „Marijampolės pašarai“. Susidūrusi su finansiniais sunkumais „Arvi kalakutai“ bendrovė dar 2019 m. sustabdė produkcijos tiekimą didiesiems prekybos tinklams. Šalia eilės įsiskolinimų tiekėjams, energetikams bei verslo partneriams, įmonė jau 2019 m. turėjo skolų darbuotojams, o finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė nuo 2018 m. Itin dažnai finansinės atskaitomybės nepateikimas laiku byloja apie įmonėje esančias problemas.
  • Darbuotojų skaičius bendrovėje pradėjo trauktis 2019 m., o pernai jų skaičius sumažėjo 40 proc. iki 153 darbuotojų.
  • UAB „Technoexport Storage LT“. Ši Plungėje įsikūrusi Čekijos kapitalo metalo konstrukcijų gamybos įmonė taip pat susidūrė su staigiu užsakymų kritimu. Iš pateiktos finansinės atskaitomybės matyti, kad įmonės pajamos dar 2020 m. augo, tačiau staigiai kritus metalo apdirbimo užsakymams iš pagrindinių eksporto šalių (Skandinavijos, Beniliukso valstybių ir Vid. Azijos), bendrovė paskelbė apie veiklos sustabdymą ir darbuotojų (metų pradžioje siekė 149) atleidimą. Tiesa, jau 2018 m. įmonė demonstravo itin žemus einamojo mokumo ir kritinio padengimo koeficientus, kurie rodo, kad įmonei sunku įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, o einamosioms reikmėms tenkinti gali pritrūkti apyvartinių lėšų.
  • UAB „Baltic TS Group“. Dar vienas metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos veiklos atstovas, kuris dėl smukusios paklausos rinkoje nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimu ir susidūrė su likvidumo trūkumu.
  • Chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonės UAB „Karbonita“, UAB „Nadina“ bei UAB „Traverta“, gaminančios organinės kilmės chemikalus, taip pat susidūrė su iššūkiais išlaikyti likvidumą. Tiesa, ši veikla pasižymi dideliu cikliškumu, todėl augant žaliavų kainoms galime sulaukti daugiau bankrotų.
  • UAB „Medicininių kaukių gamintojas“. Antros koronaviruso bangos priešakyje Vilniaus rajone įsikūrusi ir medicinines kaukes gaminanti įmonė, atslūgus ažiotažui dėl masinio kaukių deficito ir įsibėgėjus vakcinavimui, buvo priversta nutraukti veiklą. Įmonė pasinaudojo Invegos individualia garantija bei palūkanų kompensavimo priemone. Šis įvykis – dar vienas įrodymas, kad „ant bangos“ užšokusių įmonių verslo planas gali būti neilgaamžis, o mums belieka tik pasidžiaugti, kad suvaldant pandemiją pavyko išvengti dar vienos medicininių kaukių deficito bangos.

Be to, vertinant poveikį sektoriui (ir atskiroms įmonėms) reikėtų atsižvelgti ne tik į užregistruotų  bankrotų skaičių, bet ir įvertinti neigiamus pokyčius: įmones, kurių vėlavimo atsiskaityti/bankrutuoti rizika išaugo, bei įmones, kurios buvo priverstos mažinti darbuotojų skaičių (žr. lentelę 1-2). Kol kas sektoriaus statistika išlieka palanki, tačiau optimizmas pamažu pradeda vėsti ir atstovų lūkesčiai gali keistis labai dinamiškai. Didėjančią riziką rodo pramoninių įmonių, įsiskolinusių Sodrai augimas 6,8 proc. (2699 įmonių) bei bendros skolos Sodrai didėjimas (2,7 proc. iki 44,9 mln. eurų).

Kredito biuras Creditinfo - Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius, Lietuva
Įmonėms: +370 5 239 4131; Gyventojams: +370 5 239 4149. I-IV 8-17 val., V 8-15:45 val.; Žiniasklaidai: +370 630 42540 / +370 686 59563; Įmonėms: info@creditinfo.lt; Gyventojams: info@manocreditinfo.lt; Žiniasklaidai: ieva.kutkaite@creditinfo.lt

Dėl LR Vyriausybės paskelbtų pandemijos valdymo priemonių lankytojai biure aptarnaujami pateikę Galimybių pasą.

Developed by Obscural