Lietuvos verslas vis dar neturi įpročio pranešti apie skolininkus ir stengiasi nemalonią situaciją išspręsti tyliai. Praktika rodo, kad viešumas ne tik disciplinuoja finansinių įsipareigojimų laiku nevykdančius, bet ir apsaugo potencialinius kreditorius nuo problemiškų klientų.

Kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ jau 25 metus administruoja sistemą, kurioje patogiai pateikiami susisteminti, automatizuotai atnaujinami duomenys, svarbūs vertinant kliento kreditavimo riziką. Remiamasi informacija ne tik iš valstybės registrų, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir kt, bet ir kredito biuro narių teikiamais duomenimis apie įmonių ar fizinių asmenų skolas.

„Sistema atlieka dvi funkcijas: pateikia kreditingumo informaciją apie esamą ar potencialų klientą (juridinį ar fizinį asmenį) ir suteikia galimybę be papildomų kaštų, keičiantis informacija, išsiieškoti skolas. Kredito biuru naudojasi visi Lietuvoje registruoti bankai, telekomunikacijos, lizingo, komunalinių paslaugų, kuro, taip pat pramonės, draudimo ir kitų verslo sektorių įmonės. Visos šios kompanijos ne tik atlieka tikrinimus sistemoje, bet ir į sistemą talpina informaciją apie savo nemokius klientus, taip apribodamos savo skolininkams galimybę kredituotis pas kitus kredito biuro narius.

Mūsų sistemos išskirtinumas ir stiprybė yra ta, kad viskas pagrįsta „mainų“ principu. Tai reiškia, kad norėdami gauti duomenis apie esamų ar potencialių verslo parnerių skolų informaciją, ją turėtumėte taip pat teikti į kredito biuro sistemą. Taigi jeigu kredito biurui pranešate apie skolininką, tikėtina, kad jis (skolininkas) iš kredito biuro narių negaus mokėjimų atidėjimų arba gaus, bet prastesnėmis sąlygomis“, – paaiškina Marius Labeikis, verslo sprendimų vadovas.

Finansinis drausmingumas – stipraus ir tvaraus verslo požymis. Vis dėlto ne visos bendrovės atidžiai valdo finansinius įsipareigojimus, todėl verslams vertinga žinoti būdų, kaip iš anksto įvertinti potencialių partnerį ar klientų finansinę sveikatą ir taip išvengti nesklandumų ateityje.

„Valstybiniuose registruose esančią informaciją analizuojame nuolat, tačiau kai kurie oficialūs duomenys dėl objektyvių priežasčių, deja, vėluoja. Pvz., finansines ataskaitas kasmet įmonės turi pateikti iki gegužės 31 d. Vadinasi, šiuo metu didžiąja dalimi mes galime remtis tik 2023 m. finansiniais duomenimis. Taigi norint įvertinti įmonės finansinį drausmingumą, informacija apie skolas yra kritiškai svarbi, nes tik taip galima operatyviai analizuoti realią situaciją ir pateikti išvadas kitiems kredito biuro nariams“, – kodėl svarbu dalintis informacija apie skolininkus, akcentuoja M. Labeikis.

Dviguba nauda verslui

Patikimi partneriai bei klientai, laiku vykdantys įsipareigojimus, užtikrina sklandžią kiekvienos bendrovės veiklą, suteikia galimybę planuoti būsimas investicijas bei verslo plėtrą. Nors bendradarbiavimo sutartyse verslai aiškiai nurodo terminius, per kiek laiko būtina atsiskaityti už prekes ar paslaugas, bet M. Labeikis atkreipia dėmesį, kad įmonės vis dar toleruoja uždelstus sąskaitų apmokėjimus ir neskuba apie skolininkus pranešti.

„Dažnai pamirštama, kad kol apie skolą žino tik kreditorius ir skolininkas, daugiau nepatogumo patiria būtent kreditorius, nes jis negauna suplanuotų įplaukų. Tuo tarpu skolininkas ir toliau gali skolintis, tartis dėl geresnių kredito sąlygų ar mokėjimų atidėjimų ir kartais taip spręsti savo apyvartinių lėšų problemas. Lietuvoje vis dar įprasta toleruoti uždelstus mokėjimus, nors susitariama, jog finansiniai įsipareigojimai bus padengti per nurodytą laiką. Taigi viešumas gali būti būdas, drausminantis skolininkus ir leidžiantis sklandžiau planuoti verslą“, – paaiškina M. Labeikis, kodėl įmonėms naudinga informuoti apie skolininkus.

Kuomet verslas pripras viešai dalintis informacija apie laiku sąskaitų neapmokančias bendroves, tada skolininkams sumažės galimybių toliau tęsti tokią finansinę praktiką. Kartu toks atsakingas įmonių elgesys kurs skaidraus ir atsakingo verslo tradiciją Lietuvoje.

Patogu ir lengva naudoti

Informaciją apie skolininkus gali teikti visos įmonės, pasirašiusios sutartis su kreditų biuru „Creditinfo Lietuva“. Svarbu žinoti, kad įmonės teikdamos duomenis apie skolas į sistemą prisiima pilną atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą ir savalaikį jų atnaujinimą.

„Kai skolininkas apmokėjo arba iš dalies padengė skolą, kredito biuro narys  turėtų atnaujinti skolos informaciją. Kredito biuro sistemoje skolos statusas iš nepadengtos pasikeis į padengtą ar dalinai padengtą“, – sukonkretina pašnekovas.

Svarbu žinoti, kad kreditingumo vertinimui, reitingams įtaką daro paskutinių 2 metų  mokėjimo istorija (nuo skolos padengimo datos).

„Verslai dažnai vengia pranešti apie skolininkus, nes mano, kad taip elgdamiesi gali pakenkti tolimesniems santykiams su klientais. Kad nekiltų nesusipratimų, prieš informuojant „Creditinfo Lietuva“ apie skolą, rekomenduojame pranešti skolininkui, jog esate kreditų biuro narys ir, laiku nevykdant finansinių įsipareigojimų, duomenis perduosite mums. Taip išlaikysite profesionalius santykius su klientu, nes apie savo veiksmus informuosite iš anksto ir suteiksite skolininkui laiko padengti finansiniams įsipareigojimams“, – kalba M. Labeikis.

Garantija – sertifikatas

„Creditinfo Lietuva“ jau 14 metų vykdo įmonių sertifikavimą. Verslams pateikus finansines ataskaitas, vykdoma kruopšti bendrovių atranka pagal nustatytas sertifikavimo taisykles ir tikrinami dešimtys įvairių finansinių bei nefinansinių rodiklių, kurie pagrindžia įmonės finansinį stabilumą, atsakingą įsipareigojimų vykdymą, gerą reputaciją.

„Stipriausi Lietuvoje“ – bene žinomiausias „Creditinfo Lietuva“ sertifikatas, kuris suteikiamas įmonėms, atitinkančioms patikimo verslo partnerio kriterijus. M. Labeikis akcentuoja, kad šiuo sertifikatu įvertintos bendrovės sertifikavimo metu neturi skolų ir laiku vykdo, ir, tikėtina, kad artimiausius metus (vėlavimo reitingas prognozuoja įvykį metams į priekį) vykdys finansinius įsipareigojimus.

„Sertifikuotų įmonių duomenys kasdien ne tik atnaujinami, bet ir tikrinami pagal sertifikavimo kriterijus, tai reiškia, kad akylai stebime, kaip bendrovė vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Jeigu situacija pasikeičia, pvz., įmonė laiku neapmoka sąskaitų klientams, sertifikatą iš karto suspenduojame. Taigi kol prie bendrovės pavadinimo matome ženklą „Stipriausi Lietuvoje“, galime būti tikri, kad šis verslas laikosi finansinės drausmės“, – apibendrina M. Labeikis.

Šaltinio nuoroda: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/05/29/viesumas-drausmina-kaip-verslas-gali-isvengti-nemokiu-klientu-568595