MODELIAI

Kredito klasės ir reitingai – tai kredito gavėjo (asmens arba įmonės, ketinančių skolintis) kreditingumo įvertis, gaunamas analizuojant jų kredito istoriją ir finansinę elgseną. Gyventojų atveju šie įverčiai paprastai vadinami kredito klasėmis. Tai, kuriai kreditingumo klasei bus priskirtas konkretus asmuo, priklauso nuo įvairių duomenų, apimančių mokėjimų istoriją ir naujausias kredito užklausas. Aukštesnė kredito klasė (A arba B) rodo, kad asmuo atsakingai valdo savo kreditus ir todėl yra mažiau rizikingas skolintojams.

Įmonių kreditingumo įverčiai vadinami kredito reitingais. Reitingai apskaičiuojami kiek sudėtingiau dėl daugialypio įmonių ir jų finansinių struktūrų pobūdžio. Juose atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip įmonės skolos lygis, pelningumas, stabilumas ir bendrosios ekonominės sąlygos. Aukščiausi reitingai (pvz., 1,2,3) rodo itin gerą gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Tiek kredito klasės, tiek reitingai yra labai svarbūs, nes turi įtakos kredito suteikimo sąlygoms, įskaitant palūkanų normas ir paskolų sumas. Skolintojams jie suteikia standartizuotą būdą įvertinti riziką ir priimti pagrįstus sprendimus dėl skolinimo.

Kredito biuro klientai, t. y. įmonės, kurios savo veikloje naudojasi „Creditinfo“ nustatytomis kredito klasėmis ir reitingais, apima įvairius ekonomikos segmentus, pirmiausia – skolintojus, tokius kaip bankai, kredito korteles suteikiančias bendrovės (pvz., kuro tiekėjas) ir nebankinės finansų bendrovės. Tačiau kredito klasių ir reitingų naudojimas apima ne tik tradicinius skolintojus. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės gali naudoti kredito klases nustatydamos draudimo įmokas, nuomotojai gali jas naudoti atrinkdami potencialius nuomininkus, o darbdaviai gali atsižvelgti į asmens kredito klasę priimdami sprendimus dėl įdarbinimo, ypač į pareigas, susijusias su finansine atsakomybe.
Kredito klasės ir reitingai šiems naudotojams padeda keliais būdais: pavyzdžiui, įvertinti tikimybę, kad paskola bus grąžinta laiku, nustatyti paskolos palūkanų normą ir įvertinti potencialių ar esamų verslo partnerių finansinę būklę ir stabilumą.

Palyginkime hipotetinį skolintoją, kuris turi galimybę nenaudoti kredito vertinimo, ir tą, kuris naudoja mūsų biuro nustatytą kredito klasę arba reitingą. Neturėdamas kredito vertinimo, skolintojas turėtų pasikliauti rankiniu paskolų paraiškų tikrinimu, kuris gali užimti daug laiko, būti subjektyvus ir galimai nenuoseklus. Taikant tokį metodą gali padidėti įsipareigojimų nevykdymo lygis, nes skolintojo galimybės tiksliai įvertinti riziką yra ribotos.
Naudodamas kredito vertinimo sistemą, skolintojas gali greitai ir efektyviai apdoroti paraiškas, visiems pareiškėjams taikydamas nuoseklius kriterijus. Tai ne tik pagreitina sprendimų priėmimo procesą, bet ir padeda nustatyti pareiškėjus, kurie tikėtinai greičiau grąžins paskolas. Be to, kredito vertinimo sistema leidžia labiau individualizuoti skolinimo sąlygas, kai palūkanų normos ir paskolos sumos pritaikomos prie asmens ar įmonės rizikos profilio, o tai gali sumažinti įsipareigojimų nevykdymo atvejų skaičių ir padidinti skolintojo pelningumą, užtikrinti jo veiklos tvarumą.  
Pavyzdys:
Įsivaizduokime du skolintojus – skolintoją A ir skolintoją B. Skolintojas A suteikia 100 paskolų po 10 000 Eur, tačiau nenaudoja kredito rizikos modelio, kad sumažintų įsipareigojimų nevykdymo lygį savo portfelyje. Kreditorius B taip pat išduoda 100 paskolų po 10 000 Eur, tačiau jis taiko mūsų kredito rizikos modelį, kad sumažintų savo riziką perpus.
Taigi, jeigu skolintojo A portfelyje būtų 10 proc. blogų paskolų ir 20 proc. susigrąžintų paskolų, jis prarastų 100 000 Eur, atėmus 20 proc. susigrąžintų paskolų, t. y. patirtų 80 000 Eur kredito nuostolių.
Tuo tarpu skolintojas B, kurio įsipareigojimų neįvykdymo portfelyje yra tokia pati išieškojimo norma, prarastų tik 36 000 Eur, nes blogų paskolų norma buvo sumažinta per pusę, taikant pažangų, rizikos vertinimu pagrįstą paraiškų teikimo procesą.

• Naudojant kredito vertinimo sistemą, sumažėja įsipareigojimų nevykdymo lygis: kreditorius B, naudodamas kredito rizikos modelį, ne tik sumažino įsipareigojimų nevykdymo rodiklį nuo 10 proc. iki 5 proc., bet ir apribojo savo riziką, nes neskolino rizikingiausiems pareiškėjams.
• Sumažėja bendras nuostolis dėl įsipareigojimų nevykdymo: kreditorius A dėl įsipareigojimų nevykdymo patyrė 80 000 Eur nuostolių, o kreditorius B, taikydamas kredito rizikos modelį ir nustatydamas ribą, sumažino bendrą nuostolį iki 36 000 Eur. Taigi, matome akivaizdų skirtumą.  
• Išmanesnis paskolų patvirtinimo rodiklis: nors skolintojas B patvirtino mažiau paskolų (90 palyginti su 100), paskolų portfelio kokybė buvo gerokai geresnė, todėl nuostoliai buvo mažesni.

• Mokėjimų istorija: įrašai apie pradelstus mokėjimus už paskolas ar kitus finansinius įsipareigojimus.
• Kredito istorijos trukmė: kiek laiko  asmuo aktyviai naudojasi finansinėmis paslaugomis. 
• Naujausi kredito užklausimai: kiek užklausų buvo atlikta asmens kredito ataskaitoje, teiraujantis tiek dėl finansinių, tiek kitų sektorių teikiamų paslaugų.

Dėl daugialypio įmonių ir jų finansinių struktūrų pobūdžio kredito reitingus apskaičiavimui įtakos turi daug makroekonominių veiksnių ir mikroekonominių rodiklių:
• Finansinės ataskaitos: įmonių balansai, pajamų ir pinigų srautų ataskaitos, skirtos pelningumui, skolos lygiui ir likvidumui įvertinti.
• Rinkos padėtis: įmonės dydis, augimas ir stabilumas jos pramonės šakoje.
• Ekonominės sąlygos: makroekonominiai rodikliai, galintys gali turėti įtakos įmonės gebėjimui gauti pajamų.
Aukščiau paminėti duomenų rinkiniai leidžia kredito biurui sudaryti išsamų privačių asmenų ir įmonių kreditingumo vaizdą, todėl mūsų klientai gali priimti pagrįstus sprendimus.