Pastaraisiais metais ekonomika tapo gerokai labiau nenuspėjama – ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje. Laikotarpiai tarp pasaulinių krizių ir recesijų pastebimai sutrumpėjo.

Tuo pat metu pasaulinis neapibrėžtumo indeksas pakilo iki aukščiausio per 35 metus lygio ir vis dar auga.
Tai reiškia, kad pasaulio ekonomikos lūžio taškai dabar kartojasi kas kelerius metus, o ne kas dešimtmetį.

Mažose ir atvirose rinkose, tokiose kaip Estija, Latvija ir Lietuva, šis spaudimas pirmiausia atsispindi žmonių ir įmonių elgsenoje, o ne bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliuose. Mokėjimų elgsena dažnai atspindi ekonomikos pokyčius dar prieš jiems pasirodant oficialioje statistikoje.

Pastaruoju metu Baltijos šalių ekonominė aplinka tapo spartesnė ir sunkiau prognozuojama.
Anksčiau įmonių ir gyventojų mokėjimo sunkumai kredito registre atsispindėdavo praėjus 12–18 mėnesių nuo ekonominio lūžio, tačiau dabar tai vyksta daug greičiau – dažnai per 6–9 mėnesius, o kai kuriose srityse net per vieną ketvirtį.

Mokėjimų vėlavimai kaip ankstyvas įspėjimas

„Creditinfo” fiksuoja mokėjimų vėlavimus, kuriuos kasdien pateikia bankai, lizingo bendrovės, komunalinių paslaugų teikėjai, telekomunikacijų operatoriai ir kitos įmonės. Tai suteikia išsamų rinkos mokėjimų elgsenos dinamikos vaizdą.

Vis dėlto ne visi mokėjimų vėlavimai tampa vieši, todėl konsoliduoti registro duomenys yra vertingas ankstyvas signalas, rodantis pokyčius dar prieš jiems atsispindint ekonomikos rodikliuose ar viešoje erdvėje.

Dvi bangos: pirmiausia įmonės, vėliau – gyventojai

Pagal mokėjimų vėlavimų duomenis matyti, kad ekonominiai sunkumai paprastai vystosi dviem etapais:

• Pirmiausia – įmonės. Didėjant sąnaudoms ar vėluojant klientų atsiskaitymams, įmonėms kyla likvidumo problemų, ir tai gali tapti matoma vos per vieną ketvirtį.
• Vėliau – namų ūkiai. Iš pradžių padeda santaupos ir finansiniai rezervai, tačiau ilgainiui spaudimas pasiekia ir gyventojus – sąskaitos lieka neapmokėtos.

Kitaip tariant, augantis įmonių mokėjimų vėlavimų skaičius yra ankstyvas signalas, kad ekonomikoje gali kilti sunkumų.

Trys šalys – trys tempai

Nors tendencijos visose trijose Baltijos valstybėse yra panašios ir priklauso nuo pasaulinės ekonomikos raidos, pokyčiai vyksta skirtingu tempu:

• Estijoje mokėjimų vėlavimai atsiranda greičiau po ekonominių iššūkių ar krizių, tačiau įmonės ir gyventojai taip pat greičiausiai atsigauna ir grąžina skolas.
• Latvijoje kai kuriuose sektoriuose labiau išreikštas sezoniškumas tiek skolų apmokėjimo, tiek jų registravimo atžvilgiu.
• Lietuvoje rizikos į mokėjimų vėlavimus materializuojasi vėliausiai iš visų Baltijos šalių, kas rodo Lietuvos įmonių ir gyventojų atsparumą. Tačiau, kai sunkumai visgi kyla, mokėjimų vėlavimai trunka ilgiausiai, todėl problemų sprendimas Lietuvos rinkoje yra sudėtingiausias.

Kurie sektoriai pirmieji parodo pokyčius?

Labiausiai jautrūs ekonomikos pokyčiams sektoriai yra:

• Statybos, kur sąnaudų augimas ir finansavimo pokyčiai greitai paveikia įmonių veiklą;
• Transporto, logistikos ir didmeninės prekybos, kurie anksti pajunta ekonomikos ritmo pokyčius;
• Mažmeninės prekybos ir paslaugų, kur mokėjimų sunkumai atsiranda mažėjant vartotojų perkamajai galiai.

Ką tai reiškia verslui?

Ekonomika keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau, todėl metinio rizikos vertinimo nebepakanka.
Įmonės, kurios reguliariai analizuoja kredito vėlavimų duomenis, gali greičiau reaguoti – koreguoti kredito limitus, peržiūrėti sutarties sąlygas ar realistiškiau planuoti pardavimų apimtis.

Laikai, kai rizikos pokyčiai užtrukdavo metus, baigėsi – šiandien laimi tie, kurie pirmieji pastebi pokyčius ir geba greitai prisitaikyti.

Baltijos šalyse ekonominės ir kredito rizikos dabar kinta ketvirtiniais, o ne metiniais ciklais.
Naudodamos kredito įrašus kaip ankstyvus signalus, įmonės gali tiksliau stebėti situaciją ir išlikti vienu žingsniu priekyje rinkos.